Kodėl ne tik aktoriams svarbu pažinti save

Lengviau atskirti savo stiprybes, išskirtinumą ir tobulintinus trūkumus.

Lengviau suprasti savo vertybes.

Lengviau atrasti savo pomėgius ir interesus.

Lengviau suprasti savo galimybes, norus, siekius.

Kiekvieną dieną atsiduriame įvairiose aplinkybėse. Kai kurias jų - patys sukuriame. Kitoms mes neturime jokios įtakos. Arba tos įtakos labai mažai. O kartais nepastebime, kad galime turėti įtakos…

Nežinodami, ko norim iš gyvenimo, lengvai tampame priklausomi nuo kitų nuomonės, norų ir galių. Įstojame į nemėgiamas specialybes, dirbame varginantį darbą, bendraujame su sekinančiais žmonėmis, perkame, tik tai, ką matėme reklamoj ir atostogaujame ten pat, kur kaimynai. Atrodo kitur gražiau, geriau. Kitam lengviau. Arba atvirkščiai, įsivaizduojame tik vieną tiesą, laikomės principų, susikurtų paauglystėje, nepasitikim ne tik savimi, netikim ir kitais.

Pažindamas save - pažįsti kitą. Suvokdami skirtingų charakterių savybes ir ypatybes, vertindami (bet neteisdami!) savo ir kitų skirtumus, ugdomės toleranciją ir pakantumą. Pasidaro lengviau bendrauti su šeimos nariais, kolegomis, stovint eilėje tampam kantresni. Ir net save labiau mylėti pradedame. Nes ieškodami trūkumų, esame priverti išgryninti savo stiprybes. Sąmoningas savęs vertinimas padeda kontroliuoti save ir tobulinti, praplečia galimybes išnaudoti savo potencialą karjeroje. Tik žinodami, ko siekiame gyvenime, ką trokštame palikti po savęs, ką svajojame perduoti savo vaikams, sugebame pagrįsti nuomonę ir ginti įsitikinimus. Tikime savimi ir savo darbais!

Man padeda teatras. Teatras ugdo sąmoningumą, kelia klausimus, skatina ieškoti atsakymų. Tuomet nelieka nieko kito kaip analizuoti rezultatus ir priimti sprendimus. Taip pat teatre neišvengiu bendradarbiavimo. Darbas su kitais suteikia grįžtamąjį ryšį. O geriausias mano atvaizdas - mano vaikai. Turiu pripažinti, kad šiame veidrodyje dar turiu ką dailinti. Tai labai įkvepia judėti pirmyn.

Deja (o gal “jėga”? - čia priklausomai nuo charakterio tipo ) - savęs pažinimas yra visą gyvenimą trunkantis procesas. Keliai, kur nesimato pabaigos, mus baugina. Gal todėl ir vengiame žiūrėti į savo vidų? Vengiame ne tik vientavės, vengiame net tylos. Kiekvieną savo laisvą akimirką stengiamės užpildyti triukšmu: garsiniu, vaizdiniu, veiklomis, pačiomis smulkiausiomis, kad tik nepasiliktumėme su nepažįstamu pačiu savimi.

Kviečiu jus į tylą. Savo tylą. Trumpam. Kad susitikę galėtume abipusiai maloniai ir įsimintinai pabendrauti ;) 

📞 +370 601 69454

✉️ indrei@theatrumsum.art